More Lithuanian than ever

You can take the girl from Lithuania but you will never take Lithuania from the girl.

This one will have to be in my mother tongue. Translation available below.


Kiekvieną kartą, kai manęs paklausia iš kur esu (ir baisiai klaidingai spėja, jog esu rusaitė, amerikietė ar vokietė), sulaukiu įvairiausių reakcijų, kurios visada sukelia šypseną. Dažniausiai, išgirdę mano mažyčio trijų milijonų krašto vardą, užsieniečiai nutaiso sumišusią veido išraišką ir, suraukę antakius iš nuostabos, nedrąsiai klausia: “Lietuva? Hmm…” Tuomet seka vienas iš dviejų variantų: klausimas kurgi randasi ši šalis, arba ilgas “Aaa…”, taip pat reiškiantis, kad pašnekovas vis tiek neturi supratimo apie ką kalbu. Taip pat baisiai dažnai girdžiu, jog esu pirma jų sutikta lietuvaitė, kas visai nenuostabu. O retkarčiais, labai retai, išgirstu, jog naujasis pažįstamas pats yra aplankęs mano gimtinę. Bet kuriuo ateju, žmonių reakcijos viduje pažadina pasididžiavimo liepsnelę – taip, esu lietuvaitė ir išdidžiai nešioju šią etiketę po pasaulį.

Tiesą pasakius, keliavimas po pasaulį smarkiai pakeitė mano ‘santykius’ su Lietuva. Buvimas toli nuo gimtos šalies visiškai pertvarkė mano supratimą apie patriotizmą. Jau senokai suvokiau, jog tam, kad mylėtum savo šalį ir dirbtum jos labui, nebūtina visuomet gyventi tarp jos geografinių sienų. Man asmeniškai, būti patriote reiškia nešiotis Lietuvą savo širdyje ir skleisti jos grožį, kad ir kur bekeliaučiau, kad ir kaip toli nuo namų bebūčiau.

Kiek daug laimės man suteikia pasakojimas apie mano šalį! Man patinka kiekvieną kartą išmąniojo ekrane žemėlapyje slinkti nuo esamos lokacijos taškelio per visą Atlanto vandenyną iki Baltijos jūros krantų, kad parodyčiau kur gimiau ir užaugau. Kaip gera pasakoti apie mūsų ilgą ir sudėtingą istoriją – apie mūsų didingus Vytauto laikus, kai Lietuvos žemės siekė Juodąją jūra, ir apie mūsų išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos gniaužtų. Apie tai, jog Lietuvos teritorijoje per amžių amžius visuomet gyveno lietuviai nes čia Meksikoje manęs dažnai klausia, kas buvo Lietuvos ‘čiabuviai’. Kaip nuostabu pasakoti apie grožį mūsų kalbos, kuri išgyveno nuo senų senovės ir atlaikė 40 spaudos draudimo metų. Ir dar nuostabiau tą žodį skleisti – dainomis, greitakalbėmis ar mokant kitataučius paprasčiausių kasdienių žodelių lietuvių kalba. Kaip įdomu paaiškinti mūsų pavardžių skirtumų sistemą – kodėl aš -aitė, o mano mama -ienė. Ir žinoma, rodyti mūsų šalies gamtos grožį, kad ir kuklų, bet ne mažiau kerintį.

Kuo toliau esu nuo gimtojo krašto, tuo labiau įvertinu jo grožį ir vertę, tuo atkakliau kviečiu visus draugus apsilankyti ir pasisvečiuoti, ir tuo karščiau per mano kraują teka meilė Lietuvai. Ten mano šaknys, mano vaikystė, mano prieglobstis ir šeima. Ir visai nesvarbu, kokį kraštą ateityje galbūt vadinsiu namais, Lietuva visuomet išliks mano mylima gimtinė.


Every time when I’m asked where I’m from (and get mistaken for a Russian, American or German), I get a variety of reactions from people, all of which always put a smile on my face. Usually, upon hearing the name of my tiny land of three million, foreigners raise their eyebrows in surprise and timidly ask “Lithuania? Hmm…” Then one of two options follow: either a question asking where this country is or a long “Aaaah…” also signifying that the person I’m speaking to still has no idea what I’m on about. I also very often hear that I’m the first Lithuanian they have ever met, which is not surprising at all. And sometimes, very rarely, I hear that my new acquaintance has actually visited my country. Either way, these reactions spark a sense of pride in me – yes, I’m Lithuanian, and I proudly carry this label around the world.

To be honest, traveling the world has drastically changed my ‘relationship’ with Lithuania. Being far away from my homeland has completely shifted my understanding of patriotism. I realised quite a while ago that you don’t have to live in the geographical boundaries of your country to really love it and work towards bettering it. For me personally, being a patriot means carrying Lithuania in my heart and spreading its beauty wherever I may roam, however far from home I may be.

It gives me so much joy to talk about my country! I love sliding across the Altantic Ocean on the map from the current location pin all the way to the coast of the Baltic Sea on the screen of my smartphone to show people where I was born and grew up. It’s so great to talk about our long and illustrious history – about our magnificent times when Vytautas was ruling the land and our territory stretched right up to the Black Sea, and about our liberation from the clutches of the Soviet Union. About how throughout the years there have always been Lithuanians living in our lands, because here in Mexico I get asked so often who the ‘indigenous people’ of my country were. How awesome it is to talk about the beauty of my language which survived for centuries and withstood 40 years of Lithuanian press suppression. And it’s even  more special to spread the words of my mother tongue – through songs, tongue twisters or just teaching others simple words in Lithuanian. It’s so cool to explain the reason behind the difference in family surnames – why I’m -aitė and my mum is -ienė. And of course, to share the beauty of my country, although modest but no less charming.

The further away I am from my homeland, the more I value it, the more insistently I invite friends to visit and the more intensely my blood flows with love for Lithuania. That’s were my roots are, my childhood, my shelter and my family. And it doesn’t matter at all which land I may call my home in the future, Lithuania will always be my beloved motherland.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s